Vivasol | Kad kaimas būtų gyvas
141
home,page,page-id-141,page-template-default,ajax_updown_fade,page_not_loaded,,large,shadow3
 

    Su Naujaisiais - savišvietos metais

    „Nesu tuo kuo aš noriu būti ir niekaip negaliu tapti tuo, kuo išties esu“ - vingri Redo citata manyje paskatino abstraktųjį kūrybiškumą. Matyt tokios ir buvo Gruodžio 10d. Marcinkonyse vykusios diskusijos užmačios - išlaisvinti kūrybiškumą svarstant gyvenimo kaime problematiką.

    Skirstantis iš Marcinkonių kilo mintis, kad turėtume partęsti mūsų neformalius susitikimus, diskusijas, pakviesti lektorius iš pašalies.

    Man atrodo, kad gimsta  „Astronomo Šmukštaro savišvietos klubas“

    Valdas

    „Kad kaimas būtų gyvas“

    Toliau skaitykite Kotrynos  parengtą diskusijos konspektą:

    Kūrybiškumo išlaisvinimas

    Gruodžio 10 dieną Marcinkonyse vyko asociacijos „Viva Sol“ organizuota diskusija “Kūrybiškumo išlaisvinimas”. Idėja šiai diskusijai kilo prieš pusmetį, kuomet Dargužių kaime, kartu su Amatų centru, bei Varėnos savivaldybe buvo suorganizuotas renginys “Man gera gyventi kaime”. Renginys startavo diskusija, kuri sukosi aplink teiginį – Man gera gyventi kaime. Pasibaigus diskusijai paaiškėjo, kad šiuo metu yra daug programų, yra pinigų, bet esminis dalykas, kad nėra žmonių, kurie galėtų pasinaudoti tomis programomis ar panaudoti pinigus ir kodėl nėra žmonių kaime, kokios priemonės gali būti taikomos, kad tų žmonių atsirastų. Tuo tikslu, kaip „išlaisvinti“ kaimo žmones ir buvo suorganizuota būtent ši diskusija Marcinkonyse.

    Renginio metu buvo kalbėta šiomis temomis:

    Arūnas Poviliūnas – „Jonvabaliai Lietuvos kaime“.

    Gintautas Mažeikis – „Išlaisvinantis švietimas“.

    Redas Diržys – „Kūrybiškumas, kaip situacijos konstravimas ir/ar veikimas joje“.

    Romas Sadauskas – “Sodybų spekulianto prisiminimai“.

    Intarpai: kaimiečių liudijimai – Henrikas Gudavičius „Gamtmeldžio užrašai“, Valdas Kavaliauskas „Piemens dienoraštis“.

     

    Jonvabaliai Lietuvos kaime

    Nuo seno tenka daug bendrauti su kaimo visuomenėmis (taip jos buvo vadintos nuo seno). Įsitraukimas į kaimo bendruomenes prasidėjo prieš 15 metų. Visi mes matėme kaimo bendruomenių centrų vajų, kuris ir dar dabar yra užsitęsęs. Bet ilgainiui vajus keičiasi. Kaimo bendruomenės pereina į kultūros gyvenimą, ieško būdų kaip teikti socialines paslaugas. Bet šitame kelyje yra labai svarbus paskutinis taškas, tai yra kūryba. To pavyzdys yra Valdas ir Rasa, kurie pradėjo inicijuoti verslumo tinklą.

    Mes turime didžiausią bėdą tarp kūrybiškumo ir verslumo. Turime didžiulę užduotį susiremti su “tikruoju verslu” ir išlaisvinti verslumo/kūrybiškumo sąvoką. Mes matome, jog verslas išnaudoja labai didelius visuomenės pinigus. Verslumas yra siejamas su labai dideliais pinigais. Reikia ieškoti kaip keisti verslumo sąvoką. Mes visi esame verslūs. Jokiu būdu mes nesame visi panašūs į tuos “tikruosius verslininkus”. Bet iš esmės, mes visi esame savo gyvenimo kūrėjai.

    Labai svarbu atsižvelgti į tai, kad smulkūs verslininkai yra savarankiškai dirbantys. Ir čia kyla klausimas, ar savarankiškai dirbantys žmonės yra užtikrinti socialinėmis garantijomis. Jie yra nustumti į pakraštį socialinės politikos. Reikia kelti šį, labai svarbų klausimą, dėl savarankiškai dirbančių žmonių draudimo.

    Apsvarsčius daugelį aspektų, išlieka vienas labai svarbus klausimas. Kaip daugintis? Kaip plėsti tinklus? Kaip jungti žmones? Pameistrystės fenomenas, įteisinta pameistrystė yra labai geras būdas kaip galima būtų plėsti šį tinklą. Svarbiausi, apibendrinantys dalykai būtų šie:

    Diskursas – verslumas;

    Savarankiškai dirbantys žmonės – kaip galima būtų juos pripažinti;

    Dauginimosi problema – pameistrystės fenomeno įtvirtinimas.

     

    Išlaisvinantis švietimas

    Konservatyvių bendruomenių revoliucijos. Kuomet bendruomenės pradeda nebebendradarbiauti su valstybe.

    Taikiuoju Maidano laikotarpiu vyko nuo visuomenės nepriklausomas švietimas. Visuomet kildavo klausimas, o ką gi tos tūkstantinės minios veikia, kai nevyksta susirėmimai. Vidiniai susitarimai draudė gerti, bei draudė bet kokias provokacijas. Buvo sukurtas vidinis alternatyvus tinklas. Atviras Maidano universitetas, kuriame vykdavo paskaitos. Diskutuoti būdavo apie daug ką: didieji klausimai, kas yra valstybė ir kaip ji veikia. Ir mažieji klausimai:  kaip vyksta maisto tiekimo organizavimas, kaip pagerinti sanitariją nepriklausomai nuo valstybės, kaip užtikrinti švarą arba kaip užtikrinti kokia yra sveikatos sistema ir kaip ją organizuoti nepriklausomai nuo valstybės. Aiškinimai ir mokymasis kaip gintis nuo ašarinių dujų. Temų buvo labai daug, kurių reikėjo mokytis. Susirinkdavo didžiulės minios žmonių. Tada tapo aišku, kad švietimas gali egzistuoti nepriklausomai nuo valstybės. Tai, žinoma yra visai kitoks švietimas ir jis visą laiką vadinosi išlaisvinantis švietimas.

    Kalbant apie Lietuvą, meistrystės ir pameistrystės principas yra labai geras. Revoliucingas, ir gali būti nepaprastai naudingas. Viskas kas gera, labai greitai gali būti paversta bloga, neteisingai suorganizavus. Kai kuriuos meistrystės pameistrystės dalykus galima įkūnyti de facto. Mokymasis nieko ypatingo nereikalauja. Yra grupės, kurios išdiskutuos pameistrystės fenomeną ir darys, visai nesvarbu ar gaus ar negaus valstybės palaikymą. Jeigu galima susitarti su valstybės institucijomis, tai tą ir reikia padaryti, tačiau praktika rodo, kad norint efektyviai susitarti su valstybės institucijomis tai užima labai daug laiko ir tai yra labai ilga ceremonija. Kai yra praktika, kuri įrodo, kad tai yra labai gerai, tuomet valstybei yra lengviau tam visam pritarti.

    Labai svarbu yra sukurti horizontalius ryšius.

    Kūrybiškumas, kaip situacijos konstravimas ir/ar veikimas joje

    Kas man yra kūrybiškumas? Man, tai žodis kuris neturi jokios prasmės. Visi jį mėgsta naudoti tada, kada neturi ką pasakyti. Kas yra laisvė? Jis lygiai toks pats abstraktus žodis, kuriuo daugelis mėgsta manipuliuoti, norėdami pabrėžti vienokius ar kitokius aspektus, kurie jam yra malonūs, yra kaip siekiamybė.

    Išlaisvintas kūrybiškumas man pasirodė dvi abstrakčios frazės. Sąvokų vartojimas gali išvis niekur nenuvesti. Kartais atrodo, kad žmonės kaime nori gyventi civilizuotą gyvenimą ir jau kai jie naudos madingas frazes, tai jie atrodys rimtesni. Kai tuo tarpu konkretumas rodo, kad nebūtinai taip ir yra.

    Prieš kelis mėnesius pas mane buvo atvažiavęs svečias iš Japonijos, kaligrafas. Važiuojant pavakarę, pro Dargužius, aš prisiminiau, kad vakarais ten karvės eina namo. Ir nusprendžiau jam parodyti tai, ko jis nėra gyvenime matęs. Ir mes užsukame į Dargužius ir žinoma mes pamatome kad aplinkui vien karvės. Ir japono reakcija buvo tokia, kad jis net pamiršo, kad gali fotografuoti. Ir tada man daug kas prasisuko pro akis... Tai buvo labai natūralu ir tikra. Žmogus suprato, kad tai natūralu, kad tai visada taip vyksta, nėra jokių stimuliacijų, jokio turizmo.

    Tačiau grįžtant prie abstrakčių dalykų. Mes daug šnekėjome kaip vaikšto kapitalas, kaip įsijungia ekonomika. Man labai patiko, kad ankstesnėse kalbose buvo išsakyta, kad žmogaus darbas, jo veikla yra konkretu. Ką žmogus daro, tai yra konkretu. O kapitalas gali būti ne tik finansinis, ekonominis, bet ir simbolinis, kultūrinis. Kartais kyla klausimas, ar žmonės kaime, keldami klausimą apie kūrybiškumą, apie kultūrą, nesiekia kultūrinio kapitalo, kas nėra pagrindinis dalykas.

    Kas yra tai, ką mes įsivaizduojame esant kūrybiškumui? Aš pastebėjau, kad kūrybiškumas yra tai, kas atsitinka konkrečiose situacijose. Nenumatytose situacijose. O jeigu mes visi sėdime prie stalo ir žinome ką daryti, tai daugiau yra ritualas, o ne kūrybiškumas. Pameistrystės idėja iš vienos pusės yra labai puiku, perduoti tam tikrą patirtį, bet jeigu mes viską, ką žinome ir esame patyrę suprojektuojame į ateitį, ateitis netampa labai įdomi. Reikalinga dar ir vaizduotė, kuri daro ateitį nenuspėjamą, kitokią. Ateitis yra tai, ką mes darome šiandien. Ką mes šiandien mąstome tai jau yra praeitis. Man darbo darymo klausimas yra kaip aš dirbu? Dažnai bandydavau įvairiose aplinkose, auditorijose kelti klausimą, kokia mūsų darbo priemonė, kokie mūsų ištekliai, kuriais mes operuojame? Sudėtingiausia būna su žmonėmis iš akademinio pasaulio, kadangi jų darbo priemonė knyga, kompiuteris. Ištekliai, vėlgi klausimas didelis. Ir patirtis gaunasi labai knyginė, tekstinė. Aš matau tokį skirtumą, kad yra, arba atliekami tam tikri vaidmenys, arba konkretus darbas - dalykai, kuriuos realiai mes galėtume daryti. Konkretus pavyzdys, kuris labai daug davęs peno pamąstymams, tai būtent tyrimas, kurį mes atlikome Dargužių kaime, Kada šnekėjome su konkrečiais žmonėmis, kurie gyvena toje erdvėje. Man labai įdomūs žmonės pasirodė būtent tie, kurie yra išmesti už darnaus kaimo ribų. Galbūt daugiau išgeriantys, bet jie labai spalvingi žmonės. Jie sukuria prasmę toje erdvėje. Žmonės jų vengia, jų kaip ir nereikia, bet apie juos yra daug įdomių istorijų.

    Paskutiniu metu pasaulyje atsiranda tokie terminai, kaip dekolonizuoti švietimą. Ir šituos klausimus kelia žmonės iš Azijos šalių, juodaodžiai. Jie labai rimtai įvertina vakarietišką švietimo sistemą. Jeigu koks juodaodis pradeda elgtis kaip baltasis, tai viskas labai puiku, jis integravosi, bet jeigu jis to nedaro, tai jis kriminalizuojamas.

    Aš mąstau, kad sugebėjimas įjungti į gyvenimą mažiausią žmogų ir padaryti jį ne tokį kokio reikia, o pabandyti jį suprasti, kokia kalba jis kalba. Tada viskas gali pradėti keistis. Aš manau, kad turi būti bandymas ieškoti erdvės, kur gali sugyventi ne vienodai mąstantys žmonės, ne vienodas pažiūras turintys žmonės, bet patys skirtingiausi žmonės.

    Pabaigai, dar viena tokia mintis, kad mes turime problemą visuomenėje, tai susvetimėjimas. Susvetimėjimas gali būti įvairių formų: susvetimėjimas pačiam su savimi, susvetimėjimas su kitais žmonėmis, su aplinka, kurioje mes gyvename. Mes norime ne gyventi esamoje aplinkoje, o aplinką padaryti tokią, kokios mes norime. Kol mes matome psichologines, sociologines, ekologines problemas kaip atskiras, tai niekas ir nesisprendžia. Turi būti visuma: aš, kiti ir visa aplinka yra viena.

    Kartais mes situaciją suprantame labai siaurai, bet yra dar vienas labai svarbus tapatybės, identiteto momentas. Kas yra tie, kurie situacijas atranda, kokius sprendimus jie priima. Tapatybės klausimas, kas mes esame yra labai svarbu. Kas mes iš tiesų esame. Mano bičiulis Fidelis iš Kamerūno pateikė man kiek nežinomą versiją, kas yra identitetas, tapatybė Afrikoje: pas juos tapatybė yra tai, kaip tu esi apsirengęs. Kaip aš esu apsirengęs, aš tuo ir esu. Jie žino, kad jų drabužius pagamino jų aplinka, jų kaimas. Jie atpažįsta vieni kitus ir tai yra komunikacijos forma.

    O mūsų, Europiečių tapatybę jis įvardino taip: nesu tuo kuom aš noriu būti ir niekaip negaliu tapti tuo, kuo išties esu.

     

    Gintauto Mažeikio pratęsimas į Redo Diržio Pasisakymą:

    Pasakysiu kelias alternatyvas vietoje kūrybos. Pavyzdžiui gerai žinomų Guy Debord ir Vanengeimo grupė gana anarchistinė, meninė, kairioji libertarinė, nusprendė apie 1968 metus gerokai kritikuoti darbo sąvoką. Todėl, kad darbas visada arba dažniausiai yra įtrauktas į tokius gamybos procesus, kurie apskritai priklauso industrijų, gamybų ir kitokių dalykų dalykams. Ir tada jie pradėjo rašinėti ant tvorų tokį šūkį: “Niekada nedirbk”. Tomet Prancūzijoje iškilo klausimas -  jeigu niekada nedirbti, tai kaip mes gyvensime? Ir tada buvo suformuluota alternatyva, o ką gi daryti? Žodžio kurti jie nevartojo. Jie sako: “Visada švęsk”. Vietoje darbo pasiūlė šventimo, šventės sąvoką. Bet šventę jie suprato panašiai kaip Lietuvių kalboje, bet ne krikščioniška prasme, o bendrąja prasme, kad tai yra jausti tam tikrą šventumą. Kaip meistras daro sūrius, kai kurie gali pajusti, kad daro Dievo reikalus žemėje. Yra paliesti šventumo. Arba kada bendruomenės, atsistoja ir daro kažkokį dalyką ir supranta, kad tai ką jie daro, yra taip svarbu, kaip šventa. Aš nepajudėsiu iš šitos vietos, apginsiu savo karves ir upelius, nes man šitie dalykai yra šventi. Ne todėl, kad šventumą sąlygoja bažnyčia, o, kad kartu su šituo įvykiu aš patiriu šventumą. Šventumas gali būti tas veiksmas kurį aš darau, tai gaminu sūrius, ar prižiūriu karves, ar mokau. Ir šitoje vietoje į šventumą įsiterpia keistuoliai, arba kitokie įvykiai, kurie sako, kad šventumo negalima liesti. Afrikietiško atgimimo šaltiniai kalba, kas ir labai lietuviams tiktų. Reikia gyventi ir kurti tokias aplinkas, kad mūsuose (perteikiu jau adaptavęs lietuviams) vėl atsirastų giraitės, kur gyvena kaukai, atsirastų palėpės, kur yra aitvarai. Nesvarbu, kad tai sukels sąmyšį, bet tai bus tam tikra įvairovė.

     

    Sodybų spekulianto prisiminimai

    Kalbėčiau apie naujuosius kaimiečius ir jų atsiradimą. Iš dalies esu prie to prisidėjęs ir pats. Šio amžiaus pabaigoje aš atsidūriau Druskininkuose, dirbau vietinio laikraščio “Druskininkų Naujienos” redaktoriumi. Pro kaimą pravažiuodavau, bet stengdavausi nesusitepti kojų. Mano laikraštyje būdavo nemokamų skelbimų skiltis ir ten žmonės galėdavo atnešti skelbimus. Vieną kartą skelbimą, apie parduodamą sodybą atnešė močiutę, po kurio laiko tokį patį skelbimą atnešė jaunas vaikinas, tik kaina buvo su prirašytu nuliu. Ir aš supratau, kad kažkas domisi, nuperka sodybas. Išėjimo iš miesto procesas yra prasidėjęs. Nes pripažinkime, iki praėjusio amžiaus pabaigos sodybų Dzūkijoje ieškojo tik kvanktelėję menininkai arba turtuoliai kauniečiai. Ir tuo metu tapau sodybų spekuliantu. Pirkdavome sodybas ir jas parduodavome brangiau. Atvažiuodavo labai daug įdomių žmonių, kurie norėdavo įsigyti sodybas.

    Sodybų perpardavinėjamas buvo labai unikali patirtis. Vien dėl to, kad teko bendrauti su žmonėmis, kurie tas sodybas parduota, kurie atsisako savo tėviškių. Jie parduoda viską su visais daiktais, parduoda ir nieko neišsiveža. Palieka paklotas lovas, pakabintus kryželius. Visas gyvenimas paliekamas. Ir aš bandžiau suprasti, kur dingo visi sentimentai, kad galima viską taip palikti. Labai buvo įdomu bendrauti su tais žmonėmis, kurie pirkdavo tas sodybas. Įdomu iš kur atsirado tas miestiečių noras veržtis prie ne savo šaknų. Jie džiaugdavosi radę senus daiktus sodybose.

    Kalbėdami apie kaimiškų bendruomenių atsigavimą, veiklos kūrimą, turime įsidėmėti, jog miestiečių antplūdis jau pasibaigė. Tie kurie jau įsikūrė kažką darys, kurs naujas veiklas, kurs naujus ryšius, bet papildymo nebus.

     

    Kaimiečių liudijimai

    Valdas Kavaliauskas:

    “Prieš gerą dešimtmetį pradėjome gyventi kaime, nuolat, ir žiemą ir vasarą. Savotiškai susiduri su civilizacijos vakuumu. Žiūrint tiek iš infrastruktūros pusės, paslaugų. Tu ateini kaip į plyną lauką, ir turi tame plyname lauke gyventi. Gauni tą laisvę, nesi pririštas vamzdžiais, pernelyg dideliais laidais, bet iš kitos pusės turi suvokti, kad niekas tavimi nepasirūpins. Ir tada ateina savarankiškumo suvokimas, kūrybiškumo suvokimas. Tave gyvenimas  verčia tapti kūrybišku ir adaptuotis.

     

    Henrikas Gudavičius:

    Kaime turi būti visko. Nereikia integruotis, nereikia kooperuotis, nereikia spausti verslo. Iš savo patirties galiu pasakyti taip, kad prieš 25 metų kai pradėjau kurti menką savo sodelį, kolekciją, konsultavausi su Vilniaus Universiteto dėstytoju Evaldas Naru ir jis sakė, kad nepradėkite nieko auginti pardavimui, nes kai pradėsi auginti pardavimui visi tavo gamtiniai stebėjimai, visa tavo kūryba nueis į antrą planą. Iš karto yra užprogramuotas prieštaravimas, kūrybiškumas ir verslumas vienas kitam maišo.

    Mano ilgametės patirties supratimai, kurie ateina gyvenant ilgai toje pačioje vietoje ir nebandant niekur kooperuotis:

    1. Gyventi riekia Lietuvoje, bet būtinai ten, kur žmonių tankumas 1km2 yra mažiausias. Tokie vieta yra prie Krūčiaus.
    2. Žmogus turi stengtis užimti kuo mažiau vietos.
    3. Keliaudamas kalvomis ir gyvendamas kaime stenkis neprarasti aukščio.
    4. Gyventi reikia ilgai. Gamtininkas turi gyventi ilgai, ir nuobodžiai. O menininkas trumpai gyvendamas gali pilnai įvykdyti savo programą.
    5. Vitaminus reikia valgyti kartu su mėsdrais.
    6. Smarkiai išretėję dantys apsaugo žmogų nuo kvailos šypsenos.

    http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-12-16-laiskai-is-kaimo-gruodzio-mintys-nuo-ulos-iki-plaskiniskiu/152823

     

    Diskusija:

    Gintautas Mažeikis:

    Pameistrystės fenomenas yra labai svarbus ir jis jau ne vienerius metus sklando. Tačiau reikia suprasti, kad nei universitetai, nei mokyklos nieko neparengs. Mano manymu, tai turėtų eiti per darbo biržą. Tai labai pakeistų profesinio švietimo sistemą akimirksniu. Labai svarbu yra verslus meistras.

    Bendruomenė, tai tie kurie dalijasi savo bėdomis, ne tik bendrauja.

    Verslieji santykiai apibūdinama anoniminė vartotojų grupė. Patys sau gyvena, susvetimėja, bet vienas su kitu turi susvetimėjusį ryšį. Grupė tarp jų atsiranda tada, kai jie pradeda tarpusavyje bendrauti, kai juos pradeda sieti bendra problema.

    Redas Diržys:

    Kai žodžiai netenka turinio, tuomet jie ima kenkti. Labai sunkus kelias suteikti žodžiui turinį. Į žodį turinį labai stiprų gali įdėti sūrininkas, o menininkas gali visai neįdėti jokio turinio.

    Arūnas Poviliūnas:

    Pameistrystės tinklai, su gerai veikiančiomis profesinėmis mokyklomis. Meistrai mentoriai.

    Romas Sadauskas:

    Pameistrystė neįmanoma be meistrystės. Meistrystės pripažinimas yra įmanoma tik tada kai yra kažkoks kvalifikacijos įvertinimas. Žmonėms, kurie yra savarankiškai išmokę, reikės pereiti per valstybinį patikrinimą, o tai kainuoja labai didelius pinigus.

    Valdas Kavaliauskas:

    Ar meistras neužgožia pameistrio kūrybiškumo? Kuriuo momentu reikia meistrui ir pameistriui išsiskirti?

    Algis Kašėta:

    Horizontalių ryšių kūrimas yra labai sveikintinas pavyzdys

    Arūnas Degutis:

    Mums reikia kalbėti apie kaimą, kaip apie visumą, kur vyksta gyvenimas visomis prasmėmis. Ten vyksta tai kas vyko. Ar tai realu? Aš nežinau.

    Rasa Ilinauskaitė:

    Prieš kelias dienas Dargužiuose įvyko įdomus nutikimas. Ryte pamelžus ožkas žiūriu Valdas labai neramus, nuėjo patvoriu, vartų nėra, žmonės gatvėmis vaikšto. O paaiškėjo, kad naktį, kažkas visam Dargužių kaimui nukėlė vartus. Visus vartus, kurie tik kilojosi. Bet kaip smagu, kaimynas vaikšto po mūsų kiemą, ieško savo vartų. Ėjome visi draugiškai pas kaimynus ir ieškojome savųjų.

    Redas Diržys:

    Išmesti, užmiršti žodį kūrybiškumas. Išmesti jį kaip visiškai nereikalingą. Kūrybiškumą kiekvienas turi įvardinti sau tinkamu žodžiu ir tada atsiras tai, ko mes ieškome.

    thumb_img_1754_1024 thumb_img_1755_1024 thumb_img_1757_1024 thumb_img_1758_1024 thumb_img_1759_1024 thumb_img_1761_1024 thumb_img_1762_1024 thumb_img_1765_1024 thumb_img_1767_1024 thumb_img_1768_1024 thumb_img_1769_1024 thumb_img_1770_1024 thumb_img_1772_1024 thumb_img_1773_1024 thumb_img_1775_1024 thumb_img_1776_1024 thumb_img_1777_1024 thumb_img_1789_1024 thumb_img_1791_1024 thumb_img_1798_1024

     

    skaityti daugiau...

    19/11 "VivaSol" narių susirinkimas

    Vėlyvą lapkričio šeštadienį Sūrininkų Namuose Dargužiuose besivaišindami Ukrainos sūrininkų virtais barščiais kalbėjomės apie Asociacijos "VivaSol" reiklaus. Susirinkimo protokolą ir diskusijų konspektą  skaitykite toliau. Sveikiname įstojusius du naujus narius - Zitą ir Saulių, o Žymantą tapus Valdybos pirmininku. Su naujomis jėgomis toliau tęsti pradėtus darbus, planuoti naujus.

     

    Visuotinio narių susirinkimo protokolas Nr. 02/2016

    2016 m. Lapkričio 19 d., Dargužiai, Varėnos rajonas

    Susirinkimo pirmininkas: Valdas Kavaliauskas , asociacijos "Viva Sol" direktorius

    Susirinkimo sekretorius: Genė Mockevičienė, asociacijos "Viva Sol" narė.

    Susirinkime dalyvauja:

    Asociacijos nariai: Valdas Kavaliauskas, Rasa Ilinauskaitė, Genė Mockevičienė, Arūnas Degutis Arūnė Taunytė , Stasys Rizgelis, Dalia Baranauskienė, Laima Kareckaitė Stankeviča, ir kiti asmenys, kurie nėra Asociacijos nariai, - Žymantas Morkvėnas, Saulius Sakalas, Zita Varanavičienė, Gintarė Miškinienė, Lilija Rizgelienė, Kotryna Malikėnaitė, Juozas Mockevičius.

    Iš 13 Asociacijos narių susirinkime dalyvauja 8 nariai, taigi Asociacijos įstatuose nustatytas kvorumas yra.

    Asociacijos nariai apie susirinkimą informuoti įstatuose numatyta tvarka.

    Susirinkimo darbotvarkė:

    1. Asociacijos veiklos ataskaita – Valdas Kavaliauskas ;
    2. Diskusijos ir informacija apie Ukrainos sūrininkų padėtį.
    3. Asociacijos esamos veiklos ir ateities gaires.
    4. Valdybos pirmininko atsistatydinimas ir naujojo rinkimai ;
    5. Naujų narių priėmimas ir Valdybos išplėtimas ;
    6. Einamieji klausimai.

     

    1. Asociacijos „Viva Sol“ veiklos ataskaita – Valdas Kavaliauskas
      1. 1. Nutarta patvirtinti ataskaitą

    Balsuota            „už“      - vienbalsiai
    „prieš“   - 0 balsų
    „susilaikė“ - 0 balsų
    Direktorius Valdas Kavaliauskas įsipareigojo Asociacijos nariams pasiųsti el paštu  finansinę ataskaitą už 2016 metus.

     

    1. Diskusijose pasisakė Arūnas Degutis, Žymantas Morkvėnas, Valdas Kavaliauskas, Arūnė Taunytė, Zita Varanavičienė. Išsakytos mintys pridedamos priede prie protokolo. Informacija apie Ukrainą - Tatyana Diadechko.

     

    1. Asociacijos esamos veiklos ir ateities gaires -Direktoius Valdas Kavaliauskas.

    Nutarta: 3.1. Tęsti pradėtus darbus -Sūrininkystės mokyklos pagrindu plėtoti amatų mokymą Dzūkijoje .

    3.2. Inicijuoti diskusijų klubą dėl kaimo žmonių iniciatyvumo ir kūrybingumo skatinimo.

    3.3. Užmegzti partnerystės santykius su kitomis iniciatyvomis kaime - medinės architektūros išsaugojimo sambūris.

     

     

    1. Valdybos pirmininko atsistatydinimas ir naujojo rinkimai ;

    4.1. Asociacijos "Viva Sol" Valdybos pirmininkas Kęstutis Navickas susirinkimui atsiuntė  atsistatydinimo prašymą.

    Balsuota            „už“      - vienbalsiai

    „prieš“   - 0 balsų

    „susilaikė“ - 0 balsų

     

    4.2. Valdas Kavaliauskas pasiūlė Baltijos Aplinkosaugos Forumo direktorių Žymantą Morkvėną  užimti Asociacijos Valdybos pirmininko pareigas .

    Balsuota            „už“      - vienbalsiai

    „prieš“   - 0 balsų

    „susilaikė“ - 0 balsų

    Asociacijos “VivaSol” Valdybos pirmininku vienbalsiai išrinktas Žymantas Morkvėnas.

     

    1. Patenkintas Sauliaus Sakalo ir Zitos Varanavičienės prašymai priimti į ‚”VivaSol” asociacijos narius. Taip Saulius Sakalas patvirtintas Valdybos nariu.

    Balsuota            „už“      - vienbalsiai

    „prieš“   - 0 balsų

    „susilaikė“ - 0 balsų

     

     

    Susirinkimo pirmininkas / Asociacijos direktorius                 Valdas Kavaliauskas

    Susirinkimo sekretorius / Asociacijos narė                                 Genė Mockevičienė

     

     

     

    Diskusijų konspektas

    Arūnas

    • Mes kalbame “Kad kaimas būtų gyvas„. Kaimas jungia daug įvairių veiklų ir iniciatyvų. Reikia ieškoti žmonių, kurie galėtų ateiti ir atnešti savo idėjas. Jeigu mes kalbame, kad kaimas yra labai svarbu, mums reikia pagalvoti ką pakeisti ir kaip pakviesti kitus žmones prisijungti. Kurie nežino arba galvoja, kad „VivaSol“ tik sūrininkai.
    • Mums reikia pagalvoti, kaip rasti partnerių. Juridinių asmenų, kurie dirba visuomeniniais pagrindais, projektais. Pavienių asmenų, kurie savo pavyzdžiu rodo gerus dalykus, bet jie užsislaptinę, kuklūs, nes apie juos žino tik jų vietinis kaimas. Tokius žmones mums reikia surasti ir pakviesti. Jeigu atsiras platforma su tikslu išsaugoti kaimą, atsiras galimybė kaimui oriai užsidirbti ir gyventi ne iš pašalpų, o turėti galimybę skleisti idėjas. Reikia pagalvoti ar yra tokių žmonių aplinkiniuose kaimuose ar aplinkiniuose rajonuose.
    • Reikia skleisti idėjas ir tada natūraliai tokių žmonių pas mus atsiras.
    • Žemės ūkis šiandien dažnai suprantamas kaip puiki vieta stambiam verslui plėtotis.
    • Smulkių ūkininkų pavyzdžius reikėtų rodyti ir rodyti, kad įmanoma išgyventi iš to.
    • Kaimiečiams parodyti pavyzdį, kad kaime galima dirbti ir gyventi.
    • Pavyzdžiai turi būti rodomi, kad žmonės, kurie galbūt nedrįsta, arba nežino kaip tą daryti, pasijustų drąsiau.
    • Ministerijai bandyti rodyti visus gerus pavyzdžius, kad jos nukreiptų finansavimą būtent ten kur jo ir reikia.
    • Niekas geriau nesupranta situacijos kaip mes – ūkininkai.
    • Europos Sąjungos ir LR valstybės parama kaimui neturi būti pinigų įsisavinimas.
    • Mes galime suintriguoti, o svarbiausia užkrėsti tuos, kurie dar nežino ar turi kokį talentą.
    • Asociacijai reikia turėti svorio, norint išeiti į platesnius vandenius.
    • Reikia kalbėti, kad “Sūrininkų Namai” yra tik dalis visos organizacijos, kad yra ir daugiau.
    • Labai svarbu komunikacija. Pradedame nuo kaimo žmonių. Rodyti gerosios praktikos pavyzdžius. Reikia dauginti kaimo gyventi gerai precedentą. Galvoti apie takus. Galvoti kaip ieškoti žmonių. Ieškoti partnerių.
    • Reikia politinio svorio.

    Saulius

    • Su pameistryste yra didelė bėda.
    • Profesinių mokyklų „nuleisti“ pameistriai yra niekam tikę.
    • Mūsų paveldas dar tebėra kaime.

    Rasa

    • Mums reikia suvokti savo misiją. Misiją čia, asociacijoje ir savo gyvenamojoje vietovėje. Mes gal nežinome savo misijos. Kiekvienas neatradome, todėl ji tokia nėra aiški. Aš nežinau ką galiu padaryti, bet labai noriu dirbti kaimo vardan.
    • Jie žino kokia jų konkreti misija. Jie įsipareigoja skleisti savo atstovaujamą gaminį.
    • Pradžioje mums patiems reikia šviestis, kad galėtume kuo daugiau papasakoti kitiems.

    Zita

    • Bendresnė misija, labiau švietėjiška. Kaip ugdyti atsakingą valgytoją, atsakingą kaimo gyventoją. Nesispecializuoti į sūrininkus ar ne sūrininkus. Reikia rodyti, kad kaime gali būti kitoks gyvenimas.
    • Alternatyva dideliam specializuotam ūkui, kuris gali būti daug švaresnis, ekologiškesnis.
    • Skirtingos kryptys (sūrininkai, vaistažolės ir t.t.)
    • Viešumoje smulkus ūkis suprantamas kaip ne kokybės ženklas. Šeimos ūkis suprantamas taip, kad nesugebėjo pasiimti europinės paramos, nesugebėjo išsiplėsti ūkio, nesugebėjo nusipirkti brangios technikos. Viena iš misijų parodyti, kad smulkus ūkininkas gali gaminti mažą kiekį, bet išskirtinį produktą.
    • Misija parodyti kitokį kaimą.
    • Pasireklamavus pritraukti daugiau veiklų, o paskui padaryti kokį renginį kaime. Išeiti į žmones ir parodyti, kad tokia organizacija yra. O kai jau organizacija turės vardą, žinomumą, siekti daugiau tikslų.

    Valdas

    • “VivaSol” tai kaip skėtis, po kuria gimsta iniciatyvos. Ir jeigu iniciatyva gimsta, tą skėtį perima kitas žmogus.
    • Viena iš tokių iniciatyvų, kuri vystosi šiandien yra “Sūrininkystės mokyklos” “Amatų mokyklos projektas”, kurį šiandien mes kartu su Dargužių Amatų centru plėtojame.
    • Tarptautinis lygmuo (Prancūzija, Italija, Ispanija, Lietuva). Erasmus + tarptautinis projektas, kurio tikslas plačiau pažvelgti į suaugusiųjų švietimą ir numatyti kokios profesijos, amatai reikalingos kaimui, kad jis galėtų gyvuoti.
    • Tikimės, kad prie sūrininkų prisijungs dešrų gamintojai, staliai, žolininkai ir kiti. Šiandien Dargužių Amatų centre yra stalių, audimo, duonos kepimo, sūrininkystės klasės. Viskas yra, kad galima būtų mokytis.
    • Artimai bendraujame su “Sodžiaus meistrais” profesine mokykla Rūdiškėse. Kurie turėtų prisiimti formaliąją mokymų  pusę. O Dargužiuose  vyktų praktiniai mokymai. Svajonės, kad turėtumėme mokinių ne tik suaugusiųjų, bet ir jaunimo.
    • Mes turėtume pradėti galvoti, kaip kaimo žmogų padrąsinti, įrodyti, kaip padėti? Sugebėti išlaisvinti jo kūrybingumą, kad jis patikėtų, jog aš galiu ką nors padaryti.
    • Jonvabalių teorija. Plėtra, padrąsinimas.
    • Kaimo atgimimas ne per materialią pusę.
    • Šiuos metus paskirti mūsų asociacijos narių skaičiaus didinimui.
    • Tačiau turime žinoti ką mes siūlome žmonėms, kuriuos mes čia prikviesime?

    Arūnė

    • Skėčio idėja šitam etapui yra visai nebloga.
    • Misija ir pagrindinė ašis dabar gal šiek tiek yra išplaukusi.
    • Kai aš pradėjau man labiausiai imponavo ryšys tarp miesto ir kaimo.
    • Kiek aktuali ryšio linija tarp miesto ir kaimo???

    Žymantas

    • Fundamentinė idėja “Kad kaimas būtų gyvas” yra labai gerai. Daug plačiau negu sūriai. Ne vien sūrininkystė, bet dar daugiau. Kiek įmanoma labiau skatinti visų narių dalyvavimą ir aktyvų pasireiškimą “VivaSol” veikloje. Kuo daugiau bus asmenybių ir individualybių besireiškiančių, tuo tai bus geresnė platforma.
    • Svarbiausia turi būti narių parakas.
    • Geras etapas, kada “VivaSol” gali siūlyti naujas idėjas. Mums reikia būti trimis žingsniais priekyje.
    • Būtų labai įdomus dalykas, kad dar kokia  kaimo vietovėje dirbanti organizacija stotų į asociaciją.
    • Medinio kaimo paveldas, problematika. Eina į tuos pačius vartus, tik iš kito konteksto, iš kitos pusės.
    • Būtų nauda tai “VivaSol” daliai, kurie rūpinasi maisto paveldu, ir tiems, kurie žiūri į kultūros paveldo pusę.
    • Gyvas žmogus kaime. Šviečiamoji platforma, kuri turėtų įtikti tiek tiems, kurie jau žino ko nori ir seniai tai daro, ir tiems kurie dar neatrado savęs.
    • Misija arba strategija – kalbėtis visiems kartu. Kur mes norime eiti.
    • Mes kalbame apie tai, kad kaimo smulkus ūkininkas ir tokio kaimo plėtra visiems tapo įkandama ir pripažįstama, bet praktiškai dar neveikia.
    • Įsisukti į valstybinius mechanizmus, tą pervesti į masę.
    • Platesnė platforma, į kurią galima būtų įtraukti ir kitus amatus. Pabandyti vienyti visus amatininkus.
    • Susivokti, ką mes norime daryti. Nusistatyti veiklas ir apsispręsti, ar norima ir galima daryti daugiau negu dabar daroma. Ar iš pricipo bus ką veikti? Bet gal mes nežinome ką?
    • Strategavimas, veiklos sritis sudėlioti: viena sritis, važinėti pas politikus, kita – susitikinėti su panašiais žmonėmis ir ieškoti sąlyčio taškų, dar kita - pritraukinėti pameistrius.
    • Vieni atsakingi už vieną, kiti už kitą. Klausimas yra, o kas visą tai darys?
    • Gilus santykis su realiais žmonėmis būnant kaime. Kokiu būdu pasiekti kaimo žmones?
    • Savo dabartiniais ryšiais galima bandyti pasiekti kitus, kurie norėtų save atrasti amatuose.

     

    Išvados:

    • Naujų amatininkų pritraukimas.
    • Geros praktikos rodymas.
    • Švietėjiška veikla siekiant pritraukti žmones.
    • Idėjų viešinimas ir “VivaSol” veiklos viešinimas.

     

    thumb_img_1687_1024 thumb_img_1690_1024

     

    skaityti daugiau...

    Projekto partnerių susitikimas Paryžiuje

    Gruodžio 5-6 dienomis lankiausi Erazmus plius projekto partnerių parengiamajame susitikime .

    Projekto partneriai:

    Prancūzija - Fabrice Crepieux, Yannick Driano

     Ineople Formation

    MFR MIDI-PYRENEES, 823 Avenue de la Fédarié, 81600 BRENS, 0033(0)563570515
    fabrice.crepieux@mfr.asso.fr

    Ispanija/Katalonija -  Maria Diaz de Quijano

    Escola de Pastors de Catalunya. Associació Rurbans Crta. C13 km. 131. 25594 Rialp (Pallars Sobirà).

    Tel. 973 620 977.973 621 440.671 649 362

    http://www.escoladepastorsdecatalunya.cat | www.facebook.com/escoladepastorscatalunya | @escoladepastors

    Italija, AIAC - Accademia Internationale del Arte Casearia. -  Carlo Piccoli, Sara Azzaly (nedalyvavo) www.accademiacasearia.com

    Lietuva - Julija Smiškal, Valdas Kavaliauskas.

    Asociacija “Viva Sol”, www.vivasol.lt

    Bendri projekto tikslai:

    Suaugusių ir jaunimo švietimas kaimo vietovėje

    Mokymosi visą gyvenimą organizavimas.

    Asociacijos “Viva Sol ” tikslai:

    - analizuoti Varėnos savivaldybės teritorijos vystymosi potencialą

    - numatyti kokios profesijos ir amatai atitinka teritorijos poreikius.

    - organizuoti mokymo procesą drauge su Amatų mokykla “Sodžiaus meistrai” Rūdiškėse ir Dargužių Amatcenr.

    Numatytas veiksmų  planą:

    2017 kovas - pateikti projektą Erazmus plius vertinimo agentūrai. Projekto koordinatorius - MFR Midi Pyrenees.

    2017 rugsėjis - atsakymas ar  projektas bus finansuojamas?

    Jei teigiamas atsakymas - projekto įgyvendinimo darbai 2018-2019 metai.

    paryziuss paryyyyyziusjpg paryziusccjpg

    skaityti daugiau...

    Diskusija "Kūrybiškumo išlaisvinimas".

    Diskusija "Kūrybiškumo išlaisvinimas".

    Renginys vyks gruodžio 10d. šeštadienį, nuo 11 iki 16 val., Marcinkonyse, Miškininkų g. 61, Dzūkijos Nacionalinio parko lankytojų centre, Varėnos savivaldybė.

    Organizatoriai: Asociacija Viva Sol ("Kad kaimas būtų gyvas") ir Varėnos raj. savivaldybė ("Gamtos ritmu"), Dzūkijos nacionalinis parkas.

    Pranešimai ir intarpai 11-13 val.:

    Arūnas Poviliūnas  - "Jonvabaliai Lietuvos kaime".

    Gintautas Mažeikis - "Išlaisvinantis švietimas"

    Redas Diržys  - "Kūrybiškumas kaip situacijos konstravimas ir/ar veikimas joje"

    Romas Sadauskas - "Sodybų spekulianto prisiminimai"

    Intarpai: kaimiečių liudijimai - Henrikas Gudavičius "Gamtmeldžio užrašai", Valdas Kavaliauskas "Piemens dienoraštis".

    13-13.30 sūrio ir kavos pertrauka.

    13.30-16.00 diskusija. Moderatoriai: Monika Stankevičiūtė (VU), Valdas Kavaliauskas (Viva Sol).

    Nuo 16 val. dzūkiškos bandos ir grikinės babkos vakarienė.

    Valdas

    Asociacija Viva Sol "Kad kaimas būtų gyvas"

    skaityti daugiau...

    Sūrininkų mokykla Dargužiuose

    dscn1539    alksjdh

     

    asd adsjpg

     

    Šaltinis: Ūkininko patarėjas

    skaityti daugiau...