Vivasol | Augintojų, gamintojų ir valgytojų asociacija
141
home,page,page-id-141,page-template-default,ajax_updown_fade,page_not_loaded,,large,shadow3
 

 

    Sveiki Viva Solistai ir prijaučiantys asociacijos vykdomai veiklai

    19-05-2016

    Po Dargužiuose vykusio renginio “Man gera gyventi kaime”, kurio metu daug bendravome su gausiai susirinkusiu žmonių būriu, dalijuosi mintimis kaip labiau konkretizuoti mūsų veiklą.

     

    Diskusijų forumas ” Man gera gyventi kaime”. Filosofo Arūno įžvalgos, Kęstučio apibendrinimas ir aktyviai dalyvavę dalyviai suteikia vilties, kad galime ir turime pratęsti diskusijas nuolat ieškant naujų ir inovatyvių formų (arba prisimenant senas), kad “kaimas būtų gyvas”. Tikiuosi, kad  iš buvusios diskusijos dalyvių jau galime formuoti iniciatyvinį branduolį: Arūnas P., Kęstutis N., Valdas K., Rasa M., Lina G., Onutė G.

    Planuojam vėl susibėgti rudenį, spalio- lapkričio mėnesiais, ir pakeisti susitikimo vietą, vykti ten, kur gimsta iniciatyvos - Algis K., pasiūlė Marcinkonis, Varėnos sav. žada prisidėti prie organizavimo. Onutė G. atrodo sutinka.

     

    Jaunimo iniciatyvų mentorystė. Dargužiuose jau gimė “Skrajojantis baras” (atstovė Dovilė), Krūminiuose gimsta Guostės iniciatyvos. Siūlau bent kartą ketvirtyje susitikti su iniciatyvine grupe ir neformalioje aplinkoje paskatinti  realizuoti gimstančias idėjas. Galbūt padėti spręsti formalius biurokratinius, ar suvesti su reikalingais asmenimis. Birželį planuojam išvyką į Krūminius pas Guostę.

     

    “Lėtos sodybos” iniciatyva persipinanti su Amatų mokymo organizavimu. Jau esu informavęs, kad VŠĮ Sūrininkų Namai drauge su Dargužių amatų centru aktyviai vykdo “sūrininkystės mokyklos” projektą. Yra prielaidos plėsti ir kitų amatų mokymą: šiaudinio namo statyba (Dalius), drožyba (Algirdas, Saulius), duonos kepimas, žolininkystė (Rasa). Pabendravę su Prancūzijos MFR mokyklų atstovais matome bendradarbiavimo galimybes tarp MFR Prancūzija, Dargužių amatų centras, Sūrininkų Namai, Varėnos savivaldybė, galbūt pakviesti ir “Valdorfo” mokyklų iniciatorius Lietuvoje.

     

    Turbūt nepavyko konkretizuoti tikslų, bet gal aiškesni  ateities veiksmai kurie ir turėtų mus atvesti į mums dar nežinomą rezultatą.

     

    Valdas

     

    19-05-2016

    Pridedu Kęstučio “pastabas nuo lentos”

    Nuo lentos:
    Ar
    ūno Poviliūno tezės:
    Verslas yra kult
    ūros dalis. Negalima atskirti verslą kaip atskirą darinį ir jį vertinti atsietai nuo kultūros, t.y. taip, kad verslas uždirba pinigus ir remia kultūrą, ne verslas kaip kultūros reiškinys yra įmanomas ir turi būti siekimybė, net tik kaimo vietovėse.
    Lietuvoje tai susiklost
    ė socialinė sankloda, kad moterys sudaro kaimo bendruomenių pagrindą. Tai įvyko, nes jos būdamos išsilavinusios, veiklios ieškojo išgyvenimo strategijos. Iš esmės jos sukūrė vietos žmonių ir atvykėlių susidūrimą, kurį galime stebėti ir post-modernistiniame kaime.

    Xavier Michelin tezės:

    Namų mokyklos, prielaida mikro bendruomenės judėti į priekį, pirmiausiai sudarant sąlygas, „palydint” pradedančiuosius vystant jų verslą.
    S
    ėkmingos veiklos prielaidos:

    • Ryžtas, pasitikėjimas savo jėgomis
    • Amato žinojimas, profesinių įgūdžių įgijimas
    • Norėti ir gebėti kooperuotis.


    Vilmos Daugalienės tezės:
    Kaimo pl
    ėtros programa 2014-2020 metų laikotarpiu yra numačiusi priemonės smulkiam verslui kaimo vietovėse vystyti, tai ir parama įgyvendinant trumpos maisto grandinės ilgalaikius projektu, kuomet susikooperavę ūkininkai organizuoja savos produkcijos prekybą. Tai ir parama mikro verslams, nebūtinai susijusiems su žemės ūkiu kūrimu, kuria gali pasinaudoti kaimo gyventojas, ne vien ūkininkas.

    Diskusijos aspektai:

    Dargužių amatų centras galėtų ir realus poreikis:

    • Surinkti informaciją apie enterprenerius (žmonės, kurie vysto savo verslus, įvairias iniciatyvas pvz.: Sūrininkų namai, LDK plytinė, Guostės Morkūnaitės šeimos iniciatyva Krūminiuose ir kt.)
    • Tai turėtų būti centras, kuris palydi, padrąsina pradedančius savo veiklą kaime plėtoti
    • Sudaro sąlygas tiems, kurie turi patirties ir noro dalintis patirtimi, suteikti mentorystę

    Kaimo bendruomenių raidos etapai, pagal A. Poviliūną:

     

    • Bendruomenės šventės
    • Mokymai, keitimasis patirtimi
    • Socialiniai verslai
    • Tinklai


    Išsakytos atviros problemos.

    Veiklių, atsakingų žmonių kaime trūkumas
    Švietimo kokybė
    Nenoras kooperuotis

     

    Ir Onutės trumpą pasiūlymą.

    P.s. galvojau nuo ko reiktų pradėti mokyti ir linkstu prie to, kad nuo vaikų, o ne nuo tėvų. Mat vaikams po metų 5-10 priklausys kaimas. Ir dar viename tarptautiniame kongrese buvo įvardinta projektų (gal daugiau socialinių, bet juk viskas su jais susiję) matrica:

    1. įvardinti silpniausias vietas ir žmones
    2. resursus
    3. jaunimo poreikius

    Įvertinus šiuos tris komponentus, organizuoti veiklą, nukreiptą panaikinti tas silpnas vietas.

    skaityti daugiau...

    Renginys ,,Man gera gyventi kaime"

    Gegužės 14 d., šeštadienį, nuo 11 valandos iki Sekminių ryto
    kviečiame į Atvirų vartų, durų ir širdžių dieną

    Varėnos krašto geografinė padėtis, miškai, pievos, upės ir ežerai suteikia galimybes plėtoti tradicinius vietinius amatus, gaminti sveiką ir skanų maistą, vystyti turizmo paslaugas. Mes, dzūkai, kuriame modernią infrastruktūrą norėdami ne tik kokybiškai gyventi, bet ir savarankiškai dirbti.
    Renginys „Man gera gyventi kaime“ – tai Varėnos dzūkų atsakas į dabartines tendencijas ne tik kaime, bet ir visoje Lietuvoje. Mes tikime, kad svetingai atkelti vartai, kaimyniški santykiai ir kitoniškumo toleravimas yra mūsų patrauklumo dalis.

    Renginio programa:
    Atkelkime svetingo kiemo vartus – nuo 12 iki 18 val. Atvirų vartų, durų ir širdžių diena.
    Apvalaus stalo diskusija „Man gera gyventi kaime?!“ – nuo 11 iki 13 val. Dargužių amatų centre
    Daugiau informacijos
    Projektas „Lėta sodyba“ – šiaudinis ar medinis namas? Bitės, o gal uogos? Nuo 12 iki 18 val. Praktinių darbų ir diskusijų erdvė priešais Amatų centrą.
    Tautinio paveldo amatų šou – nuo 12 iki 18 val. Amatų centre.
    Daugiau informacijos
    Jaunimo „Skrajojantis baras“ – maitinimas ir kultūrinė programa nuo 12 iki 19 val. priešais Amatų centrą.
    Daugiau informacijos

    Organizatorius – VŠĮ Dargužių amatų centras
    Partneriai: www.varena.lt,
    Dargužių jaunimo neformalus susivienijimas,
    www.vivasol.lt

    skaityti daugiau...

    Bastūnai sūrininkai atranda Italiją. Monica - mano sesuo.

    Prieš pradedant apie Monica papasakosiu, kaip Jean-Jacques tapo mano broliu. Prieš gerą dešimtmetį skaitinėjau JJ ruošiamą socialinių mokslų diplominį darbą. Istorija tokia, kad dėl sveikatos ir šeimyninių problemų JJ turėjo palikti Ferme de Pincheloup ir būdamas fiziškai gerokai apsilpęs, bet pačiame minčių žydėjime, nutarė įstoti į vieną iš Paryžiaus aukštųjų mokyklų. Mokymosi kursas - visiškai netradicinis. Buvo nutarta, kad JJ rašys savo gyvenimo istoriją, per ją turėtų pasimatyti pokyčiai Normandijos kaime ir visa tai analizuojama, ieškant solidarumo apraiškų bendruomeniniame gyvenime. Taigi, keliems metams JJ paniro į socialinę avantiūrą, iš kurios ir dabar nėra išsikapstęs. Darbas nepabaigtas, už mokslus kabo tūkstantinės skolos, bet gimė kažkas netikėto. Vietoj žodžio solidarumas gimė brolybė. Nuo pat Kristaus bendruomenės kūrimo laikų iki šių dienų, brolybės jausmas paaiškina pozityvius pokyčius tiek mieste, tiek kaime. Nagrinėjant profesinius žemdirbių santykius Normandijos kaime, krinta į akį, kad pirmiausia kūrėsi katalikiškosios jaunųjų ūkininkų bendrijos, kurių veiklos principus, bet  ne dvasią, perėmė likusios profesinės organizacijos.

    Ir vieną dieną, emocijų apimtas, ištariau: ,,bonjour, JJ, mon frere.’’ Nuo tos dienos mūsų santykiai tapo labai aiškūs. Tačiau juos paaiškinti kitiems sunku.

    O kaipgi Monica?

    Beviešint Italijoje, Monica jau pirmajį vakarą mus supažindino su Padovos miesto senamiesčiu, universitetu. Nors labai nemėgstu organizuotų ekskursijų, bet pasakojimas susietas su konkrečiais žmonėmis ir įvykiais tiesiog užbūrė. Vakaras buvo nežmoniškai šaltas, bet norėjosi eiti dar ir dar, žiūrėti, klausytis. O, galvoju, kur fainas gidas. Pasirodo, ji visai ne gidas... Ji gana didelio socialinių paslaugų centro vadovė ir siela.

    Socialinis centras (Cooperativa Sociali OLIVOTTI) susikūrė prieš keletą šimtmečių, kai religingas vienturtis turtingos šeimos sūnus visus namus pavertė beturčių ir nuskriaustųjų prieglobsčiu. Šiandien šis centras vykdo grįžusių iš kalėjimo, jaunimo kenčiančio nuo priklausomybių ir imigrantų integravimo darbus. Kaip techniškai skamba? Mes visą dieną praleidome šiame centre, valgėme jų pačių rankomis gamintus pietus. Jausmai kunkuliavo nuo netikėto nustebimo iki begalinės pagarbos. Galvoje sušmėžavo Nemunaičio kaimo bendruomenės kova su tuometinio klebono planais parapijos namuose apgyvendinti nuo alkoholizmo ir narkotikų besivaduojančius vyriškius. Prisiminiau girdėtą Senosios Varėnos agresyvų priešinimąsi neviltin puolusio tėvo norui įkurti namus savo su priklausomybe narkotikams kovojančiam sūnui ir jo likimo  draugams. Nepamiršau ir mūsų Dargužių kaimo moterų draudimo savo vaikams žaisti su iš Spenglos globos namų į kaimo šventę atvykusiais beglobiais. ,,Man gera gyventi kaime’’, pro sukąstus dantis kartoju kaip mantrą. Man gera gyventi kaime, kai mažiau bendrauju su kaimo bendruomene. Viešpatie, kokias čia erezijas aš kalbu? Daugiau nuolankumo linkiu sau ir kitiems.

    Mintys sugrįžo pas Monicą išgirdus žodį baimė. Baimė būti buvusiuoju kaliniu, narkomanu, alkoholiku, baimė sėdėti invalido vežimėlyje, baimė, kad tu kitoks, baimė, kad kiti tave mato ir skaito tavo etiketę, bet nepažįsta tikrojo. Pasislėpiau gilioje gyvenimo duobėje, nes bijau. Atstumtieji, raupsuotieji, invalidai - tai mūsų sveikos, gyvybingos ir patriotiškos visuomenės atplaišos, iš baimės paslėptos valdiškuose getuose. Graudu iki ašarų.

    Monicos šypsena gražina į šviesą. Dažniausiai ne tėvai ir ne draugai padeda sugrįžti, dažniausiai vyresnioji sesuo. Monica, būk mano sesuo, šnabždu tyliai, kad niekas negirdėtų, nes bijau. Taip Monica ir nežino kad ji mano sesuo, bet žino, kad nesu jos brolis. Gal kada būsiu?

    skaityti daugiau...

    Ožkų piemens dienoraštis. Bastūnai sūrininkai atranda Italiją.

    2015 metų rudenį Tymo turguje, Vilniuje, ,,Sūrininkų namų” paviljoną aplankė skrybėlėtas italas Sylvano. O jau kitą dieną Laimos kvietimu jis atsidūrė Dargužiuose, kur susirinkę vietos sūrininkai ragavo savo ir kaimynų produktus, aiškinosi technologines detales. Bendraujant paaiškėjo, kad prieš keletą metų italų ūkininkų šeimų  asociacijos paskatinta įsikūrė Accademia Internazionale dell’arte casearia. Pavadinimas skambus, atitinkantis italų įvaizdį. Noras apsilankyti užfiksuotas.

    Ir štai Erasmus+ projektas. Leader mokymo centro kvietimu maža grupelė jau sėdi lėktuve maršrutu Vilnius – Frankfurtas - Venecija. Sudiev, Dargužių ožkos,  skrybėlėtas sūrininkas Valdas vėl kelionėje. Pro orlaivio langą Venecija mus pasitiko begaline  naftos (turbūt) saugyklų eile ir blyksinčiais gamyklų bokštais. Atrodo, italai ne tik madas demonstruoja ir bienales rengia, jie dar ir dirba. Iliuziją išsklaidė pro autobuso langą matytas vaizdas - šiukšlėmis nusėta pakelė ir minia tamsaus gymio vyriškių. Visai simpatiškų. Greičiausiai, imigrantų prieglobstis, mąsto LNK prisižiūrėjęs dzūkelis. Deja, ne, tai tik iš gamyklos po darbo autobusų belaukiantys darbininkai.

    Savaitę praleidus Venetto regione, neapleido dvilypis jausmas. Psichiatrai tai vadina šizofrenija. Per visą kelionę nemačiau nei vienos ožkos, nei karvės, bet turistų pamėgtos krautuvėlės lūžta nuo sūrių įvairovės. Venecijoje dekoratyvinių namelių apstotos siauros gatvelės ir nei vienos mašinos (net abejoju, ar buvo dviračių?..), o už miesto - begalinės kilpos greitkelių ir pilko betono gamyklų sienos. Stilingai išsipustęs Cayenne vairuotojas ir nuolankus brolis kapucinas Alfredo.

    Radijo laidoje ( čia jau grįžus namo, pristatytas prie kriauklės ploviau krūvą sūrių formelių) girdėjau pažįstamą keliautoją Eveliną T. bepasakojant, kad kalbėdami vis kita kalba, mes tampame vis kitokie. Italijoje mane palaikė prancūzu, kaip beje ir Dargužiuose esu pramintas. Sulig kiekviena diena šizofrenijos pojūčiai ryškėjo, neapleido jie ir apsilankius Latteria Perenzin. Dviaukščių namų ir gausybės smulkių firmelių apsuptyje randame šiek tiek nutriušusį pastatą. Nenuostabu, tai jau beveik šimtmetį gyvuojanti sūrinė, dirba ketvirta sūrininkų karta. O už siauro keliuko, užtverto didoka pieno cisterna (vėliau išaiškėjo, kad tai iš Austrijos atvežtas ekologiškas ožkų pienas) - super modernus Sūrio pramogų centras. Tai aš jį taip pavadinau, o jie vadina PER. Rūsyje - moderni sūrių brandykla. Turistams įspūdingi skaičiai - Carlo sako, kad čia sūrių už 800 000 eurų. Pirmame aukšte mus pasitinka krūtininga Sara, Carlo dukra (nepykit, kovotojai prieš seksizmą, jei būčiau sakęs ,,vešlių plaukų ševeliūra’’, nereaguotute?). Taigi . . .ga Sara aprodo mini-super-sūrių-marketą, sūrio barą, restoraną ir t.t., ir t.t. Akys raibsta, fotoaparatas pleška , visko noriu! Sūrių meno akademijai (tarptautinei) skirtas antras aukštas, mokymo klasės. Joje daktaras Sylvano, bet be skrybėlės, mums pasakoja ilgą sūrinės istoriją ir trumpą, bet labai sėkmingą, sūrių akademijos startą. Daug vaizdžių skaičių, apdovanojimų, net ir europinių. Čia gaminamas ir geriausias Europos sūris. Va čia tai įdomu. Ar nereiktų Dargužiuose organizuoti Rytų Europos sūrių konkurso - garantuotai mūsų, t.y., ožkų, kaprizas laimėtų. Akademija jau sulaukė daugiau kaip 500 besimokančių iš dvidešimties pasaulio šalių. Uzbekistanas jau buvo, Lietuva dar ne...

    Sūrinėje mus pasitiko hipsteriškos išvaizdos Andrea, Carlo sūnus. Kol Carlo besimokančių italų grupelei aiškina sūrių gaminimo subtilybes, Andrea bando mums papasakoti, kas čia per sūrinė. Tylus balsas ir kuklus stovas tuoj pat perimtas Saros. Ir vėl Sara! Ji valdo viešuosius ryšius. Iš ilgo pasakojimo apie sūrio gamybą nieko nesupratau ir su gailesčiu prisiminiau nusiminusius Dargužių sūrinės lankytojus.

    Artėjantys pietūs žadėjo sūrio patiekalus. Ir tikra tiesa - užkandžiui skirtos kumpio skiautės su kietojo sūrio trupiniais buvo nuostabios. Gal dėl to, kad prieš tai įkirtom po gerą taurę prosseco. Visgi esam pačioje prosseco gamybos širdyje, kuri užvaldė visą kūną. Todėl neliko nei vienos karvės, nekalbant apie ožkas. Po užkandžio sekęs rizotto irgi buvo puikus, tik deserto neprisimenu, nes praplepėjom su priešais sėdinčiu Sylvanu, kaip čia galėtų draugauti LT ir IT sūrininkai. Planai gražūs, prosseco buteliai vis pasipildo - gyvenimas yra gražus.

    Autobusu grįždamas vis laužau savo mąstymo trafaretus - ir be pieno, oi, atsiprašau, be karvių, galima padaryti super sūrį. Tai jau aukštasis italų sūrininkų pilotažas. Bet manęs neįtikinsit, kad be ožkų gali būti Dargužių sūris. Tikiuosi, kad negyvensim iki šito.

    Dar ne viena diena tarp prancūzų ir naujų draugų italų (ačiū dievui,  prancūzakalbių). Ir vėl nauji atradimai. Per viešnagės apibendrinančią diskusiją turėjome visi pasisakyti, kaip mus paveikė vizitai, bendravimas. Ach ta demokratija, kurios  esame mokomi už Europos pinigus. Daug negalvojęs išrėžiau, kad esu visiškai pasimetęs! Lig šiolei galvojau, kad turiu antrą tėvynę ir joje gyvena mano brolis Jean-Jacques, dabar supratau, kad ir trečia tėvynė – Italija - man sava, o joje gyvena mano sesuo, Monica. Ji to dar nežino. Grupėje nuskambėjo juokas, o po to įsivyravo tyla. Matyt nusiminė, kad aš ne jų brolis. Kaip Monica tapo mano seserimi, papasakosiu vėliau.

     

    skaityti daugiau...


 

Lėtas turgus
Lėtas turgus shared Žolynų namai's event.March 15th, 2016 at 12:45pm
Ar vis dar perkate neaiškios cheminės sudėties dažus ar tuos plastikinius lipdukus-įmautes Velykiniams margučiams? Žolynų namai šiemet siūlo alternatyvą - draugišką sveikatai ir aplinkai, o tuo pačiu ir saugančią senolių tradicijas. Tik spėkit užsiregistruoti! 🌸
   View on Facebook
Lėtas turgus
Lėtas turgus shared RASOKLE.LT's event.February 19th, 2016 at 12:32pm
Ateinantį antradienį jūsų darbo #PietųPertrauka gali būti kitokia: puodeliui arbatos (ir ne tik) kviečia RASOKLE.LT. Gal jau laikas pradėti kalbėti apie šio sezono gamtos gėrybes? Kokias? Negadinsiu siurprizo.🌾🎁
   View on Facebook
Lėtas turgus
Lėtas turgusJanuary 6th, 2016 at 9:30am
Sūrininkai Rasa ir Valdas neseniai -stažavosi- Prancūzijoje. Įtraukiančiai ir nuoširdžiai - pasakojimas nuo Valdo ,,Ožkų piemens dienoraštyje" - prie puodelio arbatos pietų pertraukos metu. 💌
8    View on Facebook
Lėtas turgus
Lėtas turgus shared Tymo turgus's event.November 3rd, 2015 at 1:09pm
Ketvirtadienį visi sezoninių daržovių ir sveiko maisto mėgėjai renkasi Tymo turgus - ūkininkai pristatinėja, duoda ragauti ir moko, kaip pasigaminti #Kale salotas. Nors ruduo vėlyvėja ir vėsta, tačiau ūkininkų daržai dar pilni lietuviškų gėrybių. 🌱✨
   View on Facebook
Lėtas turgus
Lėtas turgus shared Žolynų namai's event.October 20th, 2015 at 7:55am
Dalinamės draugų Žolynų namai renginiu apie natūralų maisto dažymą. Sveikatai ir aplinkai draugiškos alternatyvos, kaip naminį keksiuką paversti žaliu arba rožiniu - rytoj 🍰
   View on Facebook

 

Sūrininkų namai
Sūrininkų namai added 2 new photos.May 27th, 2016 at 6:48pm
Sūrininkai apsuptyje alkanų sūrių valgytojų!

Nuo vyno susitraukę skrandžiai atsigauna tik suvalgius sūrio arba Indrės deserto.

Valdas
4    View on Facebook
Sūrininkų namai
Sūrininkų namaiMay 27th, 2016 at 6:31pm
Sveiki visi dideli ir maži,

"Sūrininkų namai" skelbia Desertų savaitgalį! Nuo tokios desertų gausos raibsta akys ir sąla širdis. Pas šeimininkę Dalią būtinai prašykite puikiųjų Indrės desertų:
Ožkos jogurto šerbetas su granola
Tikra normandiška Creme Brulee
Sviestiniai pyragaičiai su mūsų daržo rabarbarų džemu
Privalu paragauti!

Laukiam apsilankant.
Neringa ir Valdas
16 1    View on Facebook
Sūrininkų namai
Sūrininkų namai added 3 new photos.May 26th, 2016 at 1:28pm
Desertų meistrė Indrė dar neleidžia fotografuoti visų gardumynų.
Bet pasisekė nors mano mylimos geltonos spalvos creme brule nugriebti.
Ryt poryt "Vyno dienose" prie "Sūrininkų Namų" autobusėlio ragausime.
Taip pat liks savaitgaliui ir Dargužiuose.
Užsukite!
1    View on Facebook
Sūrininkų namai
Sūrininkų namaiMay 25th, 2016 at 6:00am
Vyno dienoms "Sūrininkų Namai" ruošia siurprizą.
Sūrių fanatikė ir desertų meistrė Indrė Klyvytė šią savaitę Dargužiuose visa galva neria į kaimo desertų pasaulį.
Karvės pieno grietinėlė, avies pienas, ožkos jogurtas , kaimynkos Dalytės kiaušiniai tiesiai iš po vištos, daržo rabarbarai,- tai tik dalis ingredientų Indrės kūrybiniam šėlsmui. Jei užsuksit į Dargužius trečiadienį ar ketvirtadienį, turėsite progą įvertinti.

Lankydamiesi Vyno dienose 2016 , gegužės 27-28 dienomis "užkliūsite" už Sūrininkų Namų autobusėlio pilno sūrių, desertų ir puikios nuotaikos.
Taip pat nepamirškite apsilankyti Pranešimų zonoje 1A. Penktadienį, 15,45 diskutuosime tema "Smulkus sūrininkas Lietuvoje - tradicijos ir inovacijos".

Valdas
44 2    View on Facebook
Sūrininkų namai
Sūrininkų namaiMay 24th, 2016 at 5:38am
Ožkų piemuo Valdas ožkas vis gano, bet nebeturi laiko užrašinėti minčių. Tad iš archyvo skolinamės prieš 10 metų į asociacijos "Viva Sol" laikraštėlį Rasos rašytą rašinį.

8.30 val.
Iškošiu karvės pienuką ir paskubom į linksmąjį tvartą.
- Sveikos brangiosios
- Beeee,- išgirstu atsakymą.
Oželis peša iš avies vilnas, avukė užsi1ipus ant mamos trepsena zuką, ožkos bliauna ir reikalauja savo porcijos. Myliu šiuos padarus. Na ir charakteris. Ožkas vadinu baltomis gulbėmis, jos lygiai taip grakščiai po pievas braido, kaip gulbės upe plaukia. Žinoma, tvarte šis grakštumas pasireiškia kiek kitaip: randame išlaužtas ėdžias, o pačią ožką įstrigusią ėdžiose, arba išverstą vandenį ir išbarstytą šieną ant žemės, kurio jos gink dieve jau nebepakels. Nešvarus. Ir šiaip įdomių gyventojų aptinkame po nakties. Kelis kartus ožkų vandenyje radome paskendusius peliukus ir pacą. Turbūt labai ištroškus šeimyna buvo. Kartais kaimynės katukę randame netyčia likusią ir ramiausiai miegančią.

http://www.surininkunamai.lt/o382k371-piemens-dienorascarontis/830-val
28    View on Facebook