Vivasol | Smulkaus ūkininkavimo poveikio gamtai įvertinimas
685
single,single-post,postid-685,single-format-standard,ajax_updown_fade,page_not_loaded,,large,shadow3

BLOG

 

Smulkaus ūkininkavimo poveikio gamtai įvertinimas

10 Kov 2018, by Dovile Plokstyte in Bendras, Kaimo metraštis, Uncategorized

Skelbiame Viva Sol narių susirašinėjimą apie smulkaus ūkininkavimo poveikio gamtai įvertinimą.

 

1. Valdas, 2018-02-28

Sveiki,

Atrodo, kad ši (red. pastaba – smulkaus ūkininkavimo poveikio gamtai įvertinimas) tema yra labai svarbi ir mums, kaip ūkininkams, aktuali, kad konkrečiau pagrįstume savo veiklos rezultatyvumą.

Ar jau yra kokia nors metodika? Kas tai galėtų padaryti? Ar Viva Sol partnerystė su BEF gali atlikti tokias paslaugas? Žymantai, čia tu turbūt esi labiausiai kompetentingas. Galėtume šią temą aptarti žodžiu, gal yra perspektyvos ją plėtoti? Apačioje įdedu straipsnį, kaip skaičiuojama gamtos nauda, o mes ar norėtume skaičiuoti naudą gamtai?!

https://www.delfi.lt/grynas/aplinka/bandoma-apskaiciuoti-lietuvos-gamtos-teikiama-nauda.d?id=77284649

Susirinkimas

2. Žymantas, 2018-02-28

Valdai,

jei atsakyti trumpai, tai yra visokių metodologijų, mes patys darome tokius vertinimus, bet daugiau grįsdami ekspertų nuomone ir sąlyginiais vienetais, ne pinigais. Gamtos naudos vertinimas pinigais yra labai rizikingas dalykas. Europoje yra kryptis, kuri prieštarauja vertinimui pinigais. Mat tai provokuoja tolimesnį ir pavojingą diskursą. Pvz., įvertinus, jog Dargužių Merkio slėnis suteikia ekosistemų paslaugų, prilyginamų 1 mln. €, gali atsirasti suinteresuotas veikėjas, sakantis „aš sumoku tą milijoną ir perkasu Merkio slėnį, kaip noriu.“ Tuo tarpu reikia turėti omenyje, kad mes dar daug nežinome ir ne viską sugebame įvertinti. Todėl nebūčiau šalininkas „įkainoti“ gamtą.

Visgi kartais gamtos teikiamą naudą gali būti patogu įvertinti ir pinigais. Štai mano studentas yra surinkęs tokią medžiagą apie paukčius:

– Dažniausiai paukščių teikiamos paslaugos yra reguliavimo (vabzdžių kenkėjų kontrolės) ir palaikymo (sėklų pasklidimo), tačiau šias paslaugas yra sunkiausiai įvertinti kiekybiškai.
– Daugiau nei 50 % paukščių rūšių yra vabzdžiaėdžiai, o 70 % bent retkarčiais valgo bestuburius.
– Tyrimai parodė, kad vabzdžiaėdžiai paukščiai išnaikina beveik visus kavamedžių kenkėjus Gvatemaloje, Meksikoje, Panamoje, Puerto Rike ir Jamaikoje.
– Suskaičiuota, kad paukščių daroma paslauga kainuoja 75 – 350$/ha per metus.

– Apie 85 % Stokholmo parke augančių ąžuolų yra išaugę iš kėkštų išbarstytų sėklų.
– Apskaičiuota, kad vienos kėkštų poros ąžuolų atkūrimo darbas kainuoja apie 4,035 $.
– O pačių kėkštų atlikto miško atkūrimo kaina 2,115 – 9,450 $/ha.

Misdami dvėseliena, grifai prisideda prie atliekų mažinimo, užkerta kelią ligoms plisti. Apskaičiuota, kad dėl grifų populiacijos sumažėjimo nuo 1993–2006 Indijoje žmonės papildomai išleido 34 milijardus dolerių.

Visgi už viso to stovi labai sudėtingi skaičiavimai. Kiek žinau, Lietuvoje taikoma skaičiavimo metodologija yra gerokai paprastesnė.

Nesu tikras, ar teisingai suprantu Tavo mintį. Ar svarstai suskaičiuoti ūkininko naudą gamtai? Jei taip, tai gal čia kur kas „paprasčiau“ ir tai daugiau filosofinis klausimas. Gamta nepripažįsta piniginių vienetų ir šiaip ji neturi vertinimo. Todėl tiek ūkininkas, tiek žmonės apskritai, taip pat ir visos kitos gyvybės formos neduoda jokios naudos gamtai. Gamta yra pati savaime. Nepaisant to, ar žmogus ją saugos, ar naikins – gamta vis tiek išliks ir pergyvens visas tas pastangas. Gamtosauga pačiai gamtai nėra reikalinga :). Na, o jei čia iškiltų klausimas – tai kodėl tada ją „reikia“ saugoti, tai čia prie progos ir kokią paskaitą galėčiau suskelti, apibendrindamas įvairius žmonių požiūrius :). Gamtosauga yra daugiau žmogiškosios moralės / etikos, išskaičiavimo ir savanaudiškumo reikalas.

Mes tik galime vertinti, kokia yra ūkininko nauda ar indelis į sveikas ir pilnavertiškai funkcionuojančias ekosistemas. Kitaip tariant, galime vertinti, kaip ūkininkas savo veikla prisideda prie ekosistemų funcionalumo, to rezultatas – didėjantis ekosistemų paslaugų potencialas.

P.S. ar Vivasol turėjo / turi kontaktą su Lietuvos biodinaminės žemdirbystės ir perdirbimo asociacija? Gal su jais būtų verta glaudžiau bendrauti / bendradarbiauti? Aš čia su jais susidūriau rinkdamas informaciją apie moliūgų veisles ir jų auginimą. Mat savo ūkyje noriu rasti būdą, kaip panaudoti vėlai nušienautą ir pašaram nebetinkamą žolę. Pernai taip ir nesugebėjau iš savo pievų (pelkės) pagaminti sauso šieno, todėl biomasė sudėta į krūvas lauko pakrašty. Tiesiog taip ją palikti – neūkiškas reikalas. Galvoju, jog šiemet apsodinęs jas moliūgais paspartinsiu kompostavimo procesą ir pagaminsiu geros produkcijos.

3. Onutė, 2018-03-01

Sveiki,

Ligi šiol aš ekstensyvaus ūkininkavimo naudą supratau, kaip naudą bioįvairovei, ypač rūšims, kurios prieraišios atviroms buveinėms.

Čepkeliuose patyrėme, kiek praradome kartu su karvėmis ir šienavimais. Apytikriai apie 20 retų – saugomų augalų rūšių, o dar paukščiai, o dar nematoma biota. Pvz., žalvarnių išnykimą mūsuose daugiausia sąlygojo karvių praradimai: nėra karvių, nėra karvių „bandų“, nėra mėšlavabalių, nėra ir ko ėsti žalvarniams…

Kabeliuose – ten, kur Audrius ganė avis, kelis metus aprašinėjau augalų bendrijas. Ir paaiškėjo, kad ten, kur avys ganėsi, augalų rūšių bent 10 daugiau nei ten, kur jos nesiganė. Mat avys besiganydamos sukuria tarytum mažus mikrobiotopus: kur išmynė iki smėlio, ten sudygo vienos rūšys, kitur spiras pabarstė, ten kitos rūšys.

Aprašiau prieš 3 metus ir Giedriaus karvių ganyklas Kapiniškiuose bet dar tik vieną kartą. Bandysiu šiemet pakartoti tą profilį ir įvertinti, kaip pasikeitė augmenija.

Mano galva, žmogus yra gamtos dalis ir kartu su ja pagarbiuose santykiuose kuria Gamtą. Kai žmogus pradeda išnaudoti gamtą – lūžta ta darna.

Pritariu Žymantui, jog gamtos vertinimas pinigais labai slidus… Ir kažin, ar jis kelia žmonių sąmoningumą ir didesnę pagarbą gamtai.

Svajoju apie tokius atvirus ūkius, kur mokiniai, jaunimas, šeimos galėtų susipažinti, kaip veikia ūkis sąveikoje su gamta, o kartu galėtų ir patalkinti darbuose. Gal tokių ūkių atsiradimą ar atvėrimą ir galėtų pagreitinti Viva Sol, paruošti metodikas, kaip ūkininkams praturtinti ir paskui perteikti kitiems?

Mane sužavėjo naujos knygos „Paslaptingas medžių gyvenimas“ autoriaus http://peter-wohlleben.de/ svetainėje pateikiamos programos. Jis yra girininkas ir rengia pažinimo iškylas, susijusias su mišku. O gal panašiai būtų susieti su ūkiu?

4. Rasa, 2018-03-01

Sveiki,

teko klausytis laidos „Vienkartinė planeta“ apie miškininkystę. Kalbėjo girininkas Raimondas Ereminas. Patiko jo platesnis požiūris į mišką, kur vertinami ne tik medžiai, bet ir uogos, grybai, paukščių įvairovė, švarus vanduo, švarus oras. Biologinė įvairovė…

Tai geras pavyzdys, kaip vykdoma šviečiamoji veikla, skatinimas keisti ir praplėsti girininko išsilavinimą.

Ko gero, gamtos įvertinimo reikia visokio: ir vertybinio, ir filosofinio, ir meninio, ir piniginio, nes visuomenė yra labai skirtinga ir skirtingai priima informaciją bei ją supranta.

Vieniems užtenka pasakyti: gamta taigi grožis-gėris ir viskas aišku, o kitiems reikia statistikos… Nieko nepadarysi. Be to, analizė ir stebėsena pievų, kurią daro Onutė, yra nuostabus dalykas ir neįkainojama informacija :). Taip ir sužinome kažką konkretaus ir naudingo. Gudavičius tą daro taip pat…

Mano noras irgi padaryti kažką panašaus mūsų sodyboje: suregistruoti paukščius, žoles, drugelius. Truputį trūksta sistemos, kaip tą padaryti…

Taigi bet kokios pastangos gyventi su gamta ir ją puoselėti yra sveikintinos, ir svarbiausia – norisi tokį užkratą paleisti ir ant kitų.

Gerbti, mylėti gamtą.

5. Žymantas, 2018-03-01

Sveiki,

Rasa, labai pritariu Tavo mintims.

Taip pat labai antrinu ir norui stebėti, kaip keičiasi ūkio ekosistema vykdant ūkininkavimą, kurį vadiname „santarvėje su gamta“. Aš taip pat labai noriu stebėti tuos pokyčius. Labai ačiū Onutei, kuri padeda suskaičiuoti orchidėjas mano ūkyje (be jos atkaklumo ir kruopštumo tikrai nepavyktų visų susikaičiuoti). Aš pats taip pat stebiu paukščių įvairovę, tačiau visgi turiu pripažinti, jog visam šiam stebėjimui reiktų daugiau nuoseklumo ir visapusiškumo. Būtų svarbu įvertinti augalijos kaitą visame plote, tiek rūšinę sudėtį, tiek ir bendrijų pasiskirstymo dinamiką. Taip pat ir augalijos augimo tempus, negyvos biomasės kiekius, maisto medžiagų kiekį vandenyje. Savo projektuose, kur atkūrinėjame degradavusias buveines, mes darome gana išsamią stebėjimo programą, tačiau ji tuo pačiu yra ir gana sudėtinga, reikalaujanti įgūdžių dirbti su spektrinėmis satelitų nuotraukomis, botanika, ornitologija, entomologija ir pan.

Galbūt mudu su Onute galėtume pabandyti kartu pagalvoti ir sudaryti tokią supaprastintą stebėjimų programą, kuriai nereikėtų labai didelės specializacijos, bet tuo pačiu ji galėtų paaiškinti, kaip vyksta ekosistemos kaita. Aš taip pat galėčiau pasiteirauti pievų specialistų tarptautinėje aplinkoje, kokius paprastus būdus būtų galima taikyti. Būtų labai šaunu, jei mūsų Viva Sol ūkiai tokį stebėjimą vykdytų ir dalintųsi įžvalgomis.

6. Rasa, 2018-03-09

Sveiki visi,

pratęsiant mintis apie ūkininko įžvalgas savo veiklioje aplinkoje.

Žymantai, labai gera mintis įtraukti ir sudominti ūkininkus stebėti savo aplinką: kokia ji ir kaip ji keičiasi. Mažas gamtinis vadovas ūkininkaujančiam tikrai būtų naudingas dalykas, užvedantis ant kelio, į ką atkreipti dėmesį. Pavyzdžiui, kokios jautrios sritys: augalų rūšys, dirva, vanduo… Galėtų būti koks nors paskatinti bonusas: „jei pas tave ūkyje auga (nežinau, kas), tarkim, orchidėja ar skraido žalvarnis, tai jau labai labai geras-švarus (ar dar kažkoks) ūkis ir t. t.“

Kol kas savo tyrimų darbą matau taip: kas mėnesį rinkti augalus (tarp kitko ir grybus – jų čia daug) iš visos pievos ir džiovinti. Su laiku bandyti identifikuoti, kokios rūšys (tas bus nelengva, neturiu jokios augalų enciklopedijos ar literatūros ir dar ieškosiu, tad, jei kas turite senų knygų pasidalinti, būsiu dėkinga). Tada nustatyti, kokioje dirvoje jie auga, kiek rūšių, kokios atsiranda per sezoną naujos. Kas iš to išeis, po metų tyrimų sužinosime :))

Dar planuojam nuvažiuoti pas Gudavičių vasarą, pastudijuoti augalus ir, žinoma, paplepėti su pačiu Henriku (gal jam kokių minčių ateis).

Jei turite kokių patarimų ar įžvalgų – su džiaugsmu priimsiu :).

NO COMMENT

Sorry, the comment form is closed at this time.