Vivasol | Kelionė Prancūzijon | Arūno stažuotė sūrių gamintojo ūkyje
744
single,single-post,postid-744,single-format-standard,ajax_updown_fade,page_not_loaded,,large,shadow3

BLOG

 

Kelionė Prancūzijon | Arūno stažuotė sūrių gamintojo ūkyje

16 Lie 2018, by vivasol in Bendras, Kaimo metraštis, Uncategorized

Stažuotojas: Arūnas Normantas, avių ir ožkų sūrių gamintojas iš Žemaitijos

Stažuotės vieta: ūkis „La Chevrerie des Cornues“, St Jean de Cornies kaimas, https://www.facebook.com/LaChevrerieDesCornues/

Laikas ir trukmė: 2018 m. kovas, 1 savaitė

Siunčianti organizacija: asociacija Viva Sol, Lietuva

Stažuotės vietą surasti ir tarpininkauti padėjo: Viva Sol narė gyvenanti Prancūzijoje – Julija Smiškal

20180327_151116

Pirma kelionė Prancūzijon buvo pernai. Vaikai stumtelėjo. Kad ne, tai iki šiol patogaus laiko nebūtume radę. Tai tas darbas nenudirbtas, tai anas, kokios čia dar kelionės. Tai va, tada ir teko apsilankyti Dovydo ir Samantos ožkų ūkyje La Chevriere des Cornues. Svetima šalis, viskas įdomu, o čia dar išgirdome, kad 140 ožkų rankomis pamelžia per porą valandų. Vau, čia tai bent! Kas yra melžęs, supras. Ir pradėjo kirbėti mintis visa tai pamatyti, o gal ir sudalyvauti. Pradžioj tai buvo idee fixe. Na kur tau, išvažiuoti keliom savaitėm, o kaip darbai, kaip ūkis? Bet, matyt, buvo lemta. Bilietai pigūs, kelias žinomas, Google vertėjas kišenėj, Julijos pagalba (ačiū jai) garantuota, šeimos palaiminimas ne ilgesnei nei trijų savaičių kelionei gautas. Pirmyn.

Lėktuvas, Barselona, naktis, autobusas ir aš jau Monpelje. Reikia nusigauti iki geležinkelio stoties. Tramvajuje stoteles skelbia ir ekrane rašo. Laukiu ko nors panašaus į Train station. Pirmas ratas (maršrutas žiedinis) – nėra. Penkta ryto, Julijai neskambinsiu, bandau esančių keleivių klausti, kur Train station. Būčiau klausęs žemaitiškai, rezultatas būtų toks pat. Šmėkšteli mintis parodyti judesiais. Atmintyje iškyla vaizdas iš filmo „Ponas Bynas“, hmm, gana dviprasmiška. Va čia Googlas ir pravertė – feromagnetinis garažas- le chemin de fer gare. Toliau mane globoja Julija ir aš ramus.

Važiuojam Dovydo ūkin, forminam stažuotę, susitariam, nuo kada pradedu. Turiu laiko, nutariu patikrinti kiek truks dviračiu nusigauti. Pusvalandis. Užtinku Dovydą ūkyje. Kažką telefone naršo, kviečia prieiti. Prancūzų-lietuvių kalbų vertėjas ne idealus, bet supranti, ką tau siūlo. Yes, ok. Geranoriškumas – tai svarbiausia. Abudu jo pilni. Ir anglų kalba. Abiejų vienodo lygio, bet rankas tai turime.

Pirmas rytas ūkyje. Melžimo aikštelė, dešimt ožkų užpakaliais į tave. Melžiam. Dvi valandas. Apie šimtą ožkų. Reta ožka duoda daugiau litro. Va kodėl 140 ožkų per dvi valandas. Užtat koks pienas! O koks jogurtas! Fiselis (faisselles) – atradimas man!
chevres pic st loup
Baigiam rytmetinį melžimą. Vežam pieną sūrinėn. Per aplinkui, nes ten kavinė. Kava šeimininkui, kava stagiaire en Lituanie, pokalbiai su draugais – gyvenimas teka. Kas žavi – tai tarpusavio bendravimas, apsikabinimai ir bučiniai sveikinantis.

Po pietų varom ožkas ganytis. Banda nemaža, bet aviganiai dirba gerai, vairuotojai supratingi, lukteli. Gana šilta, tai piemenavimas nevargina, tuo labiau, kad man tai egzotika. Iš pirmo žvilgsnio lyg ir dykinėjam, bet galvoje įsijungęs kalkuliatorius sako: sutaupom dvi didžiąsias kidkas (kalbininkai sakytų – spudulus) šieno po 65 Eur. 130 Eur liko kišenėj ir nepavargom. Gerai. Vakare vėl melžiamės. Nuovargio nesijaučia, rankų neskauda, viską gožia pirmos dienos įspūdžiai.

Savaitgalis. Sekmadieninė prekyba Cornues aikštėje. Prekeiviai ir pirkėjai renkasi neskubėdami, vėl gėriuosi bendravimu. Matau atidirbtą sistemą, imu domėn, kas praverstų man. Beveik visi pastebi naują turgaus dalyvį, bet anglų kalba ne ką tepadeda. Lieka šypsenos, bonjour, merci ir labai reikiant – Google vertėjas. Žavi viskas – oras, lėtai tekantis laikas, tvyranti atmosfera, miestelio gyventojai. Ir dar kas krito širdin – tai bendruomenės parama ištikus bėdai: ir Dovydo bei Samantos ūkiui, kai krito dalis gyvulių, ir gretimo miestelio Saussines (kur gyvena Julija) gyventojų pagalba nuo vagių nukentėjusiems daržovių augintojams. Surengia fiestą, susitinka, pasilinksmina, prirenka lėšų labdarai. Taip: noras turėti savo ūkininką su jo šviežia ir natūralia produkcija yra, bet, manau, ne tik tai. Prancūzija.

Dovido suriai
Nauja savaitė. Pusvalandis dviračių sporto, melžimas, pieno nuvežimas, būtinai su kava, darbas ūkyje iki pietų, pietūs DVI valandas, popietinė ganiava. Vakarinis melžimas. Ir taip kasdien. Su Dovydu vis daugiau kalbamės angliškai ne rankomis, o liežuviu, progresas abiem. Prasideda anekdotai. Viskas, galiu čia gyventi, nepražūsiu.

Vienas pusdienis sūrinėj. Per dvi valandas sutvarkomas visas pienas. Jausmas – lyg stovėtum staklių viduje. Samanta, kaip šaudyklė, stengiasi po kojų nesimaišyti. Kaip pati sakė, viena apsidirba per porą valandų, su stažuotojo pagalba – per tris/keturias. Bandau padėti. Rodo, kaip apversti sūrius. Taip, trys / keturios valandos – tai labai trumpai. Suklijuoja sugadintus, nuramina, kad taip ir turi būti. Užtat plauti indelius sekasi geriau. Pusiau profas ☺. Deduos galvon viską, ką matau. Viliuosi, kad pravers. Kaip padėką už pastangas nesipainioti, gaunu gardumynų lauknešėlį. Laimingaaas.
20180328_102034
Kai manęs klausdavo, ko gero pasimokiau Prancūzijoj, lyg ir juokaudamas sakiau – DVI valandos pietų. Ir ne tada, kai darbą pabaigsi, o griežtu laiku. Pradžioje neįprasta, bet vėliau pajunti, kad ne veltui, lieki darbingas iki vėlumos. Ir to skubėjimo nėra, kaip Lietuvoj. Gyveni ir mokaisi. Ir tas pajutimas, kad tavo pasirinktas gyvenimo būdas turi susidėti iš bendravimo, darbo, poilsio, linksmybių ir kitų gyvenimo malonumų, o ne vien tik iš darbų, kuriuos visus nudirbęs pailsėsi.

Laisvalaikis. Čia jau Julijos ir Klodo didelis nuopelnas. Saussines miestelio šventė, maudynės Viduržemio jūroj, dviejų valandų kopimas į Saint-Loup uolą, kelionė į Sevenų kalnus, lankymasis stalaktitų oloje, savaitgalio turgus su neišragaujamais gardumynais, ir ilgos ilgos vakarienės su pasisėdėjimu iki išnaktų ir, kaip sakė Klodas, bla bla bla Radio Vilnius (mano ir Julijos plepėjimai lietuviškai).

Kas dar? Tai Prancūzijos skoniai. Kalvadosas, armanjakas, pastis, cartagena, sidras, jūros gėrybės, kukurūzinis viščiukas, austrės, jūrų ežiai, foie gras, mangai, šparagai…, pietūs mažame miestelyje. Ir rytmetiniai kruasanai…

20180401_132758

Liko prisiminimai, patirtis, planai galvoje, kurie gal išsipildys, gal ne. Pradžioje idee fixe. O toliau…

– stagiaire en Lituanie Arūnas (Arunaas – taip taria ten)

NO COMMENT

Sorry, the comment form is closed at this time.